Karmėlavos seniūnijos bendruomenė


KARMĖLAVOS BENDRUOMENĖ TEIGIA:

„JEI NENORIME IŠNYKTI KAIP TAUTA – ATSIGREŽKIME Į KULTŪRĄ“

Kultūra yra mūsų tautos išlikimo ašis, aplink kurią sukasi tautiškumas, patriotizmas ir visa, kas leidžia neišnykti Europos Sąjungos platybėse.

Prieš penkerius metus a. a. poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Kultūra šiandien, o gal visada turi ne tik gintis, bet ir ginti. Nenoriu, kad iš mūsų būtų atimama tai, ką plačiaja prasme vadiname lietuviškumu. Gal net neatimama, bet mūsų pačių atstumiama, užleidžiant vietą nepasotinamam vartojimo godumui.“

Šviesuomenė deda daug pastangų, kad kultūra plačiaja prasme keltų visų mūsų sąmonę, keistų situaciją mūsų šalyje. Tačiau lėšų kultūrai Valstybės biudžete skiriama tik 0,6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje kultūrai skiriama dvigubai daugiau. Estijoje lėšos kultūrai sudaro 1,2 proc. BVP, Latvijoje – 1,1 proc. BVP. Šiose valstybėse svarbiausiu valstybės prioritetu, įrašytu pirmuoju numeriu, laikoma kultūra. Tik dabartinio kultūros ministro Šarūno Biručio nuoširdžiu rūpinimosi kultūros žmonėmis dėka nuo š.m liepos 1d. pavyko kiek padidinti atlyginimus kultūros darbuotojams bent puse to, kas buvo žadėta.

Karmėlavos seniūnijoje, seniūnas ŠARŪNAS ŠUKEVIČIUS ir bendruomenės „Židinys“ pirmininkas RAIMUNDAS JOKIMČIUS deda daug pastangų, kad išsaugotų ir gerbtų istorinę Karmėlavos atmintį, kalbą, tradicijas, kuriantį žmogų. Džiaugiamės, kad Karmėlavoje atsirado daugiau tikrųjų kultūros puoselėtojų, kuriems svarbu kurti grožį savo krašte, sutelkti bendruomenę, skirti daugiau dėmesio vaikų ir jaunimo auklėjimui, jų ryšio su gimtąja žeme stiprinimui.

Karmėlavos kultūros centras Ramučiuose pastatytas 1971 m. Erdvus holas ir 250 vietų salė yra traukos centras. Ramučių kultūros centrui vadovauja VIOLETA ARMOLAITIENĖ. Tai energinga, turinti didelę patirtį šioje srityje specialistė – šoka tautinio meno ansamblyje „Ratelinis“, ilgą laiką buvusi šio ansamblio valdybos pirmininkė, parašiusi ir įgyvendinusi ne vieną kultūros projektą. Ji optimistiškai žiūri į pertvarkas, kryptingai dirba su seniūnijomis, bendruomenėmis, gimnazijomis, bažnyčionis, dienos centrais. Ponios Violetos tikslas pritraukti kuo daugiau socialinių partnerių bendrai veiklai.

Kultūros centre vyksta valstybinių švenčių minėjimai – koncertai, kalendorinės šventės, apžiūros, konkursai, popietės, koncertinės išvykos, tautodailininkų ir bendruomenės gyventojų parodos, Balio Buračo gimnazijos abiturientų šimtadieniai, jubiliejiniai renginiai, kalėdinės, velykinės amatų valandėlės, bendruomenės centro „Židinys“ tradiciniai renginiai.

Po Kauno rajono savivaldybės tarybos įvykdytos reorganizacijos Ramučių kultūros centras apima keturias seniūnijas – Karmėlavos, Neveronių, Domeikavos, Lapių ir penkias laisvalaikio sales – Neveronių, Domeikavos, Voškonių, Lapių ir Ramučių.


Džiaugiamės senjorų šokių kolektyvu „Džiaukis“ Vadovė GIEDRĖ BARKAUSKAITĖ.

Karmėlavos bendruomenę džiugina „Kupolio rožė“ (vadovė BIRUTĖ SAVICKIENĖ), „Gaja (vadovė LAIMUTĖ KELM), choru „Versmė“ ir jaunimo vokaliniu ansambliu „Dominantė“ (vadovė RASA ENDRIUKAITIENĖ), suaugusių ir vaikų teatrais (vadovė STANISLAVA ŠUMILAITĖ), folkloro ansambliu „Viešia“ ir giedotojų grupe „Jorė“ (vadovė JOLANTA BALNYTĖ).


Folkloro ansamblis "Viešia"

Karmėlavos bendruomenė didžiuojasi nepavargstančiu kultūros centro vokalinio moterų ansamblio ir kaimo kapelos vadovu VINCENTU KURSA. Vincentą pažįsta ir jaunas, ir pagyvenęs bendruomenės gyventojas. Jis Ramučių kultūros centre dirba jau 16 metų. Tai savo srities profesionalas, kuris koncertuoja su savo vadovaujamais kolektyvais, talkina šokių grupei „Gaja“, yra vakaronių, sambarių organizatorius.


Moterų vokalinė grupė. Vadovas Vincentas Kursa.

Stebina žiūrovą šokių grupė „Saulėgrąža“, kuriai nuo įkūrimo vadovauja RASA JUZULĖNIENĖ. Šį pavasarį kolektyvas švenčia savo kūrybinės veiklos penkmetį. Tai labai aktyvi šokančių moterų grupė, kurią galima pamatyti ne tik Kauno rajono renginiuose, bet ir visoje respublikoje.
Po reorganizacijos gerėja kultūros renginių kokybė. Bendri koncertai (atvelykio vakaronė Ramučių kultūros centre, Gegužinė Neveronyse). Tai nauja galimybė praplėsti renginių geografiją, pasiekiant kiekvieno kaimo gyventoją.
Karmėlavos bendruomenė tiki, kad Kauno rajono savivaldybė skirs bent kiek daugiau lėšų Karmėlavos kultūros centrui ir kultūra Karmėlavoje nebus podukros vietoje.
Prie bendruomenės centro „Židinys“ suburtas moterų vokalinis ansamblis „Prie židinio“. Jam treti metai vadovauja NERINGA TARVYDAITĖ. Ji yra bendruomenės centro „Židinys“ kultūrinių renginių organizatorė.


Adventinė popietė. Dešinėje seniūnas Šarūnas Šukevičius

Ekskursijos "Po Mažąją Lietuvą", Rokiškio dvarą, kelionė laivu į Kulautuvą ir kitos tradicija tapusios šventės ir išvykos subūrė Karmėlavos bendruomenę į didelę, gražią šeimą.


Ekskursija laivu į Kulautuvą

Kasmet gegužės 27d. visas civilizuotas pasaulis švenčia Bibliotekos dieną. Garsus argentiniečių rašytojas Chorche Luisas Borchesas kartą pasakė: "Rojų aš visuomet įsivaizduoju kaip biblioteką. Biblioteka - žinių ir išminties simbolis". Karmėlavos biblioteka turi savo istoriją. Čia žmonės ateina ne todėl, kad paskaitytų, o dėl to, kad pajustų stebuklingą knygų galią. Apsilankymas šioje bibliotekoje - tarsi spektaklis, kurio centre yra knygos. Čia yra įvairios tematikos knygų - pradedant kulinarija ir baigiant klasika.

Į šią biblioteką gyventojai ateina paskaityti laikraštį ar žurnalą, plečiamas akiratis ieškant žinių nemokamose interneto platybėse. Šiuo metu bibliotekos fondas sudaro apie 78 000 knygų egzempliorių, skaitytojų – 470. Gyventojams suteikiamos kopijavimo ir dokumentų skenavimo, spausdinimo paslaugos. Bibliotekoje vyksta renginiai, paskaitos, susitikimai su įdomiais žmonėmis, pristatomos vietinių tautodailininkų ir mokinių, jubiliejinės rašytojų ir kitų meno bei mokslo sričių parodos. Biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su Balio Buračo gimnazija, Karmėlavos lopšeliu-darželiu, Ramučių kultūros centru. Nuo 2005 m. bibliotekoje dirba nuoširdi, vyr. bibliotekininkė DAIVA JANKAUSKIENĖ

Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia sudegė per karą 1944 m. su visu inventoriumi. Maldos namams buvo pritaikytas nepaliestas ūkio pastatas. Šiame pastate, pašventintame 1944 m. parapijiečiai meldžiasi ir šiandien. Bet tai jau ne bažnyčia, o maldos namai, turintys viešosios koplyčios statusą.

1993 m. mūsų šalį aplankė Šventasis Tėvas, sraigtasparniu nusileidęs Karmėlavos oro uoste. Ties Ramučiais gyventojai Popiežiaus garbei pastatė aukštus vartus, papuoštus gėlių girliandomis. Tą dieną Šventasis Tėvas grįžo į oro uostą sveikindamas Karmėlavos parapijiečius.

Nuo 2009 m. Šv. Onos bažnyčioje mišias laiko ir kitas apeigas atlieka gerbiamas kunigas VIRGINIJUS VEPRAUSKAS. Ši bažnyčia tapo ne tik maldos namais.


Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia

Karmėlavos bendruomenė, sekdama kauniečių iniciatyva, ateityje galvoja brandinti ir surengti muzikinį festivalį "Muzikuojame šeimomis". Galimybė muzikuoti su vaikais, jų tėvus paskatins pradėti mokytis groti. Juk iš šeimos, kaip iš dirvos, sudygsta naujos kartos daigai. Kokia dirva - toks ir derlius.

Regina Kabašinskienė
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjūngos narė
Kauno raj. Karmėlava