Priešmokyklinukų kompetencijų ugdymas


Priešmokyklinis ugdymas labai svarbus kiekvienam vaikui. Jau nuo pirmųjų priešmokyklinės grupės lankymo dienų pedagogai pradeda rūpintis vaiko brandumu, jo pasirengimu mokytis pirmoje klasėje. Vaikas pamažu tampa mokinys. Penkiamečiai ir šešiamečiai dar nesugeba suvokti savo ateities taip, kaip mes, suaugę žmonės. Kiekvienas vaikas nori būti gerbiamas, pastebėtas, išklausomas tą pačią akimirką. Todėl labai svarbu padėti vaikui atsiskleisti.

Mūsų gimnazijoje priešmokyklinis ugdymas teikiamas jau ketvirtuosius metus. Paskutiniai metai prieš žengiant į pirmąją klasę ypač svarbūs gebėjimams ir įgūdžiams, kurie bus reikalingi tapus mokiniu, įtvirtinti, todėl didelis dėmesys skiriamas domėjimuisi knygomis, tam tikrų užduočių atlikimui, kūrybiškumo skatinimui. Šios kompetencijos ugdomos atliekant įvairius darbelius, spalvinant, karpant, lipdant, konstruojant. Tai metai, skirti vaiko asmenybės formavimuisi ir sklandžiam perėjimui prie naujojo etapo. Todėl visas dėmesys kreipiamas bendrosioms kompetencijoms įgyti ir emociniam intelektui lavinti. Atsižvelgiant į Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą priešmokykliniame amžiuje ugdomos penkios ugdymo(si) kompetencijos: - socialinė kompetencija, sveikatos saugojimo kompetencija, pažinimo kompetencija, komunikavimo kompetencija, meninė kompetencija.

Socialinė kompetencija. Ją sudaro šios tarpusavyje glaudžiai susijusios ugdymo sritys: vaiko santykis su pačiu savimi (savivoka, savivertė ir saviugda), santykiai su bendraamžiais, santykiai su suaugusias (šeimos nariais, globėjais, pedagogais) ir santykiai su gamtine, socialine, kultūrine aplinka. Siektina, kad, baigdamas programą, vaikas turėtų supratimą apie save, kaip asmenį, suvoktų, kad augdamas jis keičiasi ir tobulėja; tinkamai bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, atpažintų savo paties ir kitų emocijas, tinkamai jas reikštų, ugdytų asmeninę atsakomybę, kantrybę ir tvarkos palaikymo įgūdžius. Labai svarbu, kad vaikas išmoktų laikytis tam tikrų socialinio gyvenimo taisyklių (elgesio taisyklių viešose vietose, gamtoje ir kt.) tradicijų, pareigų grupėje ir šeimoje.

Sveikatos kompetencija. Ji apima žinias ir supratimą, gebėjimus, įpročius ir vertybines nuostatas, būtinas psichikos, fizinei ir socialinei sveikatai saugoti ir stiprinti. Sveikatos kompetencijai išsiugdyti būtina įgyti bendrą sveikatos ir sveikos gyvensenos sampratą, puoselėti psichikos sveikatą (teigiamai vertinti save, suvokti ir tinkamai išreikšti emocijas, jausmus ir nuotaikas, mokėti nusiraminti), palaikyti socialinę sveikatą, kurią sudaro palankumas ir pagarba kitiems, neužmirštant atsargumo su nepažįstamaisiais, gebėjimas atsispirti netinkamam elgesiui ir savo aplinkoje saugotis pačiam, išmokti rūpintis fizine sveikata. Siektina, kad baigdamas programą, vaikas suprastų, kas padeda būti stipriam ir sveikam; palaikytų palankius santykius su kitais žmonėmis, būtų draugiškas ir atsargiai elgtųsi su nepažįstamaisiais; suprastų fizinio aktyvumo naudą sveikatai ir savijautai, stengtųsi aktyviai judėti, žaisti; laikytųsi elementarių asmens higienos reikalavimų, ugdytųsi savitvarkos įgūdžius.

Pažinimo kompetencija. Ją sudaro smalsumas, domėjimasis, informacijos rinkimas ir apdorojimas, aktyvus aplinkos tyrinėjimas, žinių, supratimo ir patirties kritiškas interpretavimas bei kūrybiškas panaudojimas. Siektina, kad baigdamas programą, vaikas domėtųsi ir pagal savo išgales tyrinėtų aplinką; ieškotų informacijos ir tyrinėtų aplinką pojūčiais (klausa, rega, uosle, lytėjimu, ragavimu), mąstymu, vaizduote; skirtų pagrindines objekto savybes (spalvas, formas, dydį, skaičių, masę), gebėtų juos klasifikuoti pagal tam tikrą požymį (skaičiuoti, matuoti, sverti, grupuoti, lyginti), stengtųsi suprasti, iš ko sudaryti aplinkos objektai, kaip jie keičiasi;

Komunikavimo kompetencija. Ją sudaro suvokimas ir kalbėjimas bei skaitymo ir rašymo pradmenys. Siektina, kad baigęs programą, vaikas: norėtų bendrauti, bendradarbiauti ir mokytis; domėtųsi knygomis, kitais rašytiniais šaltiniais; suprastų sakytinę ir rašytinę informaciją; bandytų skaityti ir rašyti.

Meninė kompetencija. Ji sietina su grožio pastebėjimu, su menine kūryba, kaip raiškos priemone, su laisve ir gebėjimu kurti ir išgyventi kūrybos džiaugsmą. Siektina, kad baigęs programą vaikas būtų drąsus įgyvendindamas savo kūrybinius sumanymus, improvizuodamas, noriai taikytų įvairius meninės raiškos būdus (dailę ir kitas vaizduojamojo meno rūšis, muziką, vaidinimą, šokį); savarankiškai ar priešmokyklinio pedagogo padedamas, ieškotų ir naudotų įvairias priemones, kurios padėtų įgyvendinti kūrybinius sumanymus.

Kad priešmokyklinukas taptų geras mokinys, reikia jį paruošti mokymuisi, sudominti jį, ugdyti ir kelti jo motyvaciją, skatinti savarankiškumą, atsakomybę ir savikontrolę ugdant visas šias kompetencijas. Vėliau visos šios kompetencijos bus plėtojamos pradiniame ir pagrindiniame ugdyme.

Ir pabaigai. Prisiminkime, kad, ateidami į šį pasaulį, vaikai atsineša viską, kas būtina, nes jame glūdi prigimtinė išmintis, supratimas, kad „Jis – tai visas pasaulis. Jis - tyrinėtojas. Jis – atviras pasauliui ir naujiems atradimams“.

Naudota literatūra:
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, 2014

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Jūratė Raškevičienė