EKSKURSIJA PO ŽEMAITIJĄ


Siekiant ir toliau tęsti pažintį su gražiausiomis ir įsimintiniausiomis Lietuvos vietomis, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centro „Židinys“ nariai vyko į ekskursiją. Kelionė įvyko 2017 m. rugsėjo 9 d. (šeštadienį). Šiais metais buvo nutarta aplankyti Žemaitiją.

Pirmiausiai aplankėme Bijotų kaimą, esantį Šilalės rajone. Bijotų kaimą išgarsino Dionizo Poškos Baubliai - saviti statiniai, sukurti iš nukirstų senų ąžuolų kamienų. Pirmasis buvo pastatytas iš tūkstantmečio ąžuolo kamieno. 1812 m. D. Poška jame įrengė pirmąjį Lietuvoje visuomeninį kraštotyros muziejų. Pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu. Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baublio rinkiniais domėjosi mokslininkai, tautinio atgimimo veikėjai, prie jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės.

Kelionę tęsėme aplankydami Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, kuri stovi Girdiškės kaime, 8 km į šiaurės vakarus nuo Skaudvilės. Girdiškės bažnyčia – vienintelė Lietuvoje, kurią pusiau juokais, pusiau rimtai galima vadinti miškininkų šventove. Mat jos šoniniai altoriai padaryti iš nužievintų medžių kamienų, kurių šakose pritaisyti šventieji.

Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose Plateliuose aplankėme unikalų Šaltojo karo muziejų, kuris yra įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinės ekspozicijos įkūrimo tikslas – papasakoti apie penkiasdešimt metų trukusį Šaltajį karą - vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje, jo poveikį Europos ir Lietuvos istorijai, branduolinės ginkluotės keliamą grėsmę žmonijai.

Įdienojus, jau gerokai išalkę keliauninkai, apsilankė netoli Plungės esančioje Kadaičių kaimo Bukantės dvarelio sodyboje, kurioje žymioji rašytoja Žemaitė praleido vaikystę. Pažintį su šia sodyba pradėjome supažindinami su žemaičių kulinariniu paveldu – kaip ir kokiomis progomis buvo gaminami tradiciniai žemaičių valgiai (varškės sūris, spirginė - grūstos kanapių sėklos su prieskoniais, kastinys ir kt.). Po to juos su malonumu degustavome, kiek širdis geidė.

Pasisotinus kelionę paįvairino bendruomenės centro „Židinys“ moterų ansamblis „Prie Židinio“, sudainavęs porą nuotaikingų dainų. Gimtojoje rašytojos troboje susipažinome su ekspozicija, atspindinčia jos gyvenimo ir kūrybos kelią. Dvarelio svirne atidaryta memorialinė vieno iškiliausių Žemaitijos liaudies meistrų, Stanislovo Riaubos, unikalios kūrybos ekspozicija. Atstatytame tvarte susipažinome su sakraliniu Plungės krašto paveldu: tradiciniais žemaičių kryžiais-saulutėmis, šventųjų skulptūrėlėmis. Aplankę mūsų klasikės Žemaitės gimtinę, be gautų vertingų žinių, buvome sužavėti sodria žemaitiška gidės šnekta.

Link Plungės važiavome Žemaitijos nacionalinio parko keliukais. Turėjome puikią progą gėrėtis nuostabiais gamtos vaizdais.

Kelionę vainikavo apsilankymas Plungės pasididžiavime – kunigaikščių Oginskių dvare, vadinamame Žemaitijos Versaliu. Mykolo Oginskio rūmai – vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Ypatingas išskirtinumas – rūmų stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros. Plungės dvaro sodyba užima 58,3 ha parko ploto. Išlikę dešimt paminklinių statinių. Sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikinio stiliaus žirgynas. Nors Plungės dvaro valdytojai nuo XVI amžiaus nuolat keitėsi, ši valda iki XX amžiaus pradžios išliko svarbia aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. Kunigaikščio M. Oginskio nurodymu buvo iškasti septyni kaskadiniai tvenkiniai, kuriuos jungia akmeniniai tilteliai šliuzai. Išskirtinį kraštovaizdį parkui suteikia pratekanti Babrungo upė.

Štai taip šauniai, visą dieną šviečiant saulutei, praleidome antrąjį rudens savaitgalį. Kelionė neprailgo nei mūsų pastoviam ekskursijų dalyviui - šešemečiui Tijui, nei garbaus amžiaus sulaukusiai Adelei. Taigi kviečiame visus, norinčius prasmingai ir turiningai leisti laisvalaikį, dalyvauti savanoriškoje veikloje, prisijungti prie Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centro „Židinys“.

Rima Šuliokienė