"Skaitant" Santorinį


Vieta, kurioje gimėme, kurioje augome, žmonės, kuriuos sutikome – visa tai formavo mūsų asmenybes, tai, kuo tapome suaugę. Tačiau mokymasis nėra baigtinis procesas. Vietos, kuriose keliaujame, gyvename moko ir ugdo mus visą gyvenimą. Ar mokytojai pakankamai išnaudoja vietą, kaip vaiko ugdymo šaltinį? Kaip reikia „skaityti“ miestą, muziejų ar tiesiog aplinkinių namų architektūrą? Kaip ugdyme išnaudoti gyvenamosios vietos (mokyklos, miestelio) ypatumus? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo Karmėlavos darželio auklėtojos Jolanta Varanavičienė ir Ona Nemurienė. Pedagogės dalyvavo Erasmus KA1 projekto „Vaikystė be sienų: atviri sau ir kitiems“ kursuose „Sharing landscapes“, kurie vyko nuostabioje Graikijos saloje – Santorinyje.

Per dvidešimt mokytojų iš įvairių Europos šalių mokėsi „skaityti miestą ir dalintis
kraštovaizdžiais“. Kaip aplinką, kurioje gyvename, paversti ugdymo įrankiu? Kitas klausimas – kaip aplinką, kurioje keliaujame, paversti saviugdos įrankiu? Šie klausimai buvo pagrindinė kursų diskusijų tema. Miestas, miestelis ar kaimas, kuriame yra mokykla, gali tapti knyga. Daugiasluoksne, daugiaprasme, laukiančia savo skaitytojo – vaiko ir mokytojo. Ugdyme mes galime pasitelkti savų miestų ir miestelių žmones, pastatus, gamtą, garsus. Kaip tai padaryti? Tiesiog į ugdymą žvelgti kūrybiškiau ir atviriau, išeiti iš savo, ugdytojo, „dramblio kaulo bokšto“ ir pamatyti, kad be knygų, pratybų sąsiuvinių, metodinių nuorodų ir įvairiausių „nuokrypių“ iš viršaus egzistuoja realus gyvenimas, kuriame gyvename realiuoju laiku. Sakysite, ar reikėjo vykti į Santorinį, kad paaiškėtų tokios tiesos? Kartais tam, kad pamatytume save, reikia atitrūkti, išvykti, pamatyti kitus kraštus, kitas mokyklas, sutikti kolegas iš Vakarų ir Šiaurės Europos tam, kad pamatytume save iš toliau, iš kito atskaitos taško.

Ką veikėme? Be teorinių paskaitų dar lankėmės muziejuose. Juose fiksavome objektus mobiliosiomis priemonėmis, kūrėme vaikams pritaikytas interaktyvias programėles. Priešistoriniame Theros muziejuje turėjome pravesti edukacinius užsiėmimus – pristatyti vieną muziejaus objektą savo ugdomiems vaikams. Pasirinkome dviejų tūkstančių metų senumo vonią ir ... pravedėme edukacinę veiklą apie vandenį ir prausimąsi.

Folkloro muziejuje išmokome ugdyme naudoti QR kodą. Akrotiri archeologijos muziejuje išbandėme išplėstinės realybės (augmented reality) bei 360 laipsnių fotografijos galimybes ugdyme. Vieta yra erdvė idėjoms. Laikydamiesi šios koncepcijos, Oia miestelyje ieškojome vaizdų, įprasminančių duotas idėjas. Suvokėme, kad fotografavimas nėra vien tik vaizdų fiksavimas, bet taip pat gali būti ir sąmoningas miesto skaitymas, suvokimas. Pyrgos Kalistis miestelyje gavome užduotį paimti interviu iš vietinių gyventojų ir sukurti video apie miestelio turtingą istoriją. Šios užduotys reikalavo ne tik interaktyvių programėlių išmanymo, bet ir mokėjimo bendrauti su žmonėmis, gebėjimo greitai reaguoti, atvirumo kitoms kultūroms. Apibendrinant galima teigti, kad kitais metais mūsų darželio ugdymas bus gerokai įdomesnis, tai pastebės ne tik vaikai, bet ir jų tėvai.

Kursai buvo intensyvūs, pilni iššūkių, turtinantys ne ti profesine, bet ir asmenine prasme. Smagu, kad susidorojome, pristatėme ne tik savo mokyklą, bet ir Lietuvą. Na, o įgyvendinant Erasmus tarptautinius projektus, mūsų mokyklos laukia dar ne vienas iššūkis ir pasitenkinimo jausmas, kuomet peržengi savo sukurtas ribas.

Jolanta Varanavičienė

Ona Nemurienė

Karmėlavos l/d "Žilvitis"